Detalus Aprašymas MC =24561

Laužiškio piliakalnis su gyvenviete

Unikalus objekto kodas: 24561

Pilnas pavadinimas: Laužiškio piliakalnis su gyvenviete

Adresas: Širvintų r. sav., Laužiškio vs. (Zibalų sen.)

	Laužiškio piliakalnis iš pietvakarių pusės. Nuotraukos nr.: FF Nuotraukos autorius: Gintautas Zabiela Fotografavimo data: 2004-11-04
FFFF

Įregistravimo registre data: 1998-11-18

Statusas: Valstybės saugomas

Rūšis: Nekilnojamas

Objektas įrašytas kaip: kompleksas

Seni kodai

Kodas registre iki 2005.04.19:

A1460K

Nr. Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąraše:

Nr. naujai išaiškinamųjų sąraše:

Nr. laikinosios apskaitos sąraše:

Kompleksą sudaro: piliakalnis (3414; 1); (24562; 2);

Teritorijos plotas: 16000

Vizualinio apsaugos zonos pozonio plotas: 489000

Fizinio apsaugos zonos pozonio plotas: 0

Vertingosios savybės (vertybės sudėtis, apimtis, vertingos dalys ir elementai):

Piliakalnio V ir Š pakraščiai nuslinkę, pylimas ir aikštelė apardyti duobių. 2001-2005 m. sustabdyta piliakalnio erozija, užpiltos duobės, PR šlaite įrengti laiptai. Piliakalnis apaugęs pavieniais medžiais, likusiais iškirtus ant jo augusį mišką. Į R ir P nuo piliakalnio, 0,7 ha plote yra papėdės gyvenvietė. 2001-2003 m. G. Zabiela ištyrė piliakalnio aikštelės Š kraštą bei išlikusias Š šlaito dalis, padarė R pylimo pjūvį - iš viso tyrinėtas 339 m2 plotas. Piliakalnyje aptikti 3 skirtingų laikotarpių kultūriniai sluoksniai. Apatinis 30 cm storio sluoksnis datuojamas I-II a. Jam priklauso geležiniai peiliai-pjautuvėliai, ylos, smeigtukai, moliniai svoreliai, verpstukų, tiglių fragmentai, brūkšniuota keramika, gyvulių kaulai. Tuo laiku Š šlaite buvo įrengtas 1,4 m pločio kelias į aikštelę. R krašte aikštelė buvo įtvirtinta iškasus 5 m pločio, 1,1 m gylio griovį, šalia kurio stovėjo mediniai pastatai, kurie mažiausiai tris kartus degė. Po paskutinio gaisro griovys užpiltas, o jo vietoje suplūktas 0,65 m aukščio, 3 m pločio pylimas. Šalia jo stovėjo stulpinės konstrukcijos gynybinė siena. XIV a. piliakalnyje stovėjo vietos valdovo sodyba. Tai liudija žalvariniai žiedai, žvangutis, apkalai, svorelis, geležinė spyna, raktas, lanko strėlė, kirstukas, geležinis masyvus dirbinys (kėlimo mechanizmo dalis?), sidabrinės segės dalis, žiesta keramika. Tuo laiku sustiprintas piliakalnio pylimas ant ankstesnio pylimėlio užpilant iki 1,8 m aukščio molio sluoksnį, o už jo iškasant dabar matomą griovį. XVII-XVIII a. piliakalnyje stovėjo medinis pastatas su kokline krosnimi - greičiausiai dvarelis (rasta žiestos keramikos, koklių, geležinių vinių). Piliakalnis datuojamas I tūkst. - XIV a.

Dokumentai:

KVAD direktoriaus įsakymas. 1998-11-18; Nr.: 313 ; Tipas: Įsakymas;
Dėl pripažinimo valstybės saugomu . 2005-04-29; Nr.: ĮV-190 ; Priėmė: Lietuvos Respublikos kultūros ministras; Tipas: Įsakymas;

Šaltiniai ir medžiaga:

Lietuvos piliakalniai: atlasas. Vilnius, 2005, t. 3, p. 46-47.